Senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“ („Muzikinė puota“) pirmą kartą surengtas 1989 m. rudenį. Nuo tada jis vyksta kasmet, išskyrus 1991 metus (kai Lietuvą buvo ištikusi ekonominė ir politinė blokada). Festivalį rengti sumanė tuomet pirmojo Lietuvoje senosios muzikos kolektyvo – Renesanso muzikos ir šokių ansamblio „Banchetto musicale“ – įkūrėja bei vadovė Jūratė Mikiškaitė-Vičienė, buvusi festivalio meno vadove iki 2003-iųjų. 2003 m. festivalio meno vadovu tapo violončelininkas Darius Stabinskas, o nuo 2024 m. festivalio koncertinėmis programomis rūpinasi Valerijus Jasiulevičius.
Festivalis „Banchetto Musicale“ – ypač ilgas tradicijas turintis senosios muzikos renginys, vienintelis toks ir tarp Baltijos šalių festivalių. Galima būtų teigti, kad pirmaisiais nepriklausomybės dešimtmečiais vieninteliame jame Lietuvoje skambėjo autentiškai atliekama senoji muzika, pristatoma žymiausių Europos ir pasaulio muzikos atlikėjų. Festivalis sudarė progą Lietuvos klausytojams išgirsti tokius kolektyvus kaip Europos Sąjungos baroko orkestras, ansambliai „Café Zimmermann“, „Ensemble Organum“, „Le Concert Brisé“, „Accordone“, „Tetraktys“, „Ensemble Vocale Veneto“, „Cantus Cölln“, „Ensemble 1700“, „Amarcord“, „Capella de Ministrers“, „Alia Mvsica“ ir daugelį kitų. Ypač ryškūs buvo solistų pasirodymai – festivalyje muzikavo Paolo Pandolfo (viola), Edoardo Bellotti (vargonai) Matthew Springas (liutnia, viola da gamba), Stuartas McCoy’us (liutnia, vihuela), Jacobas Heringmanas (liutnia), korneto virtuozas William Dongois, sopranai Sara Stowe ir Lavinia Bertotti, viešėjo baroko bei renesanso šokių žinovės Barbara Segal ir Mary Collins iš Didžiosios Britanijos.
Ansamblis „L’Arpeggiata“, Rūro trienalė, 2010 m. (Michaelio Uneffero nuotr.)
Festivalio „Banchetto musicale“ koncertuose skamba viduramžių, renesanso ir baroko muzika, rengiamos teatralizuotos programos, statomi spektakliai. Tarp itin ryškių renginių galima būtų paminėti šiuos: tai C. Monteverdi operos „Orfėjas“ koncertinis atlikimas, kuriame dalyvavo 13 šalių muzikai, o pagrindinį vaidmenį atliko garsus britų tenoras Nigelas Rogersas (1993); bendra ansamblio „Hortus musicus“ ir „Banchetto musicale“ šokėjų programa – 1620 m. Neapolyje vykusi šventė „Festa a ballo“, parodyta taip pat Estijoje bei Suomijoje (1993); teatralizuotas banketas „Penkioliktojo amžiaus puota“, parengtas „Banchetto musicale“ ansamblio kartu su choreografu iš Belgijos Lievenu Baertu (1994); pirmasis Lietuvoje H. I. von Biberio Requiem atlikimas Šv. Jonų bažnyčioje (1994); H. Purcello operos „Didonė ir Enėjas“ pastatymas buvusių Valdovų rūmų vietoje (1995) ir baletas pagal G. Ph. Telemanno siuitą „Vandens muzika“ (1999), abu režisavo choreografė bei kostiumų dailininkė iš Didžiosios Britanijos Jane Gingell; italų commedia dell’arte stiliaus spektaklis „Festa Veneziana“ (2000); teatralizuota ispanų renesanso programa „Viva España“, parengta su Dirkjanu Horringa iš Olandijos; Euroradijo „Atradimų“ ciklo koncertai „Iš Braunsbergo vargonų tabulatūros“ (2004), „Marco Scacchi – mokinys ir mokytojas“ (2007), „Karalaičio Vladislovo kelionė į Romą“ ir „Muzika kaip sielų žvejotoja“; O. Vecchi madrigalinės komedijos „L’Amfiparnaso“ (2007) ir C. Monteverdi madrigalinių operų „Combattimento di Tancredi e Clorinda“ ir „Ballo delle ingrate“ pastatymas Vilniaus teatre „Lėlė“. 2009 m., kai Vilnius tapo Europos kultūros sostine, festivalio rengėjai klausytojus pakvietė į renginių ciklą „Baroko dialogai“, trukusį ištisus metus.
Festivalis yra surengęs ir meistriškumo kursų, kuriuos vedė Nigelas Rogersas, Hansas Olavas Gorsetas, Edoardo Bellotti, Claudine Ansermet, Aleksandras Puliajevas, Rafaelis Palacios, Stefano Rossi, Olga Pasichnyk ir kiti žymūs senosios muzikos atlikėjai.
Festivalis „Banchetto musicale“ davė pradžią Lietuvoje formuotis senosios muzikos interpretavimo tradicijoms, padarė didžiulę įtaką festivalyje muzikavusiems mūsų jauniesiems atlikėjams ( daugelis jų – dabar gerai žinomi), užaugino ir paskatino pamėgti senąją muziką net kelias klausytojų kartas.