Fahmi Alqhai laikomas vienu ryškiausių ir prestižiškiausių violos da gamba atlikėjų pasaulyje bei yra vienas svarbiausių mūsų dienų senosios muzikos interpretatorių. Jo požiūris į senąjį repertuarą –  ekspresyvus ir komunikatyvus; o savo menine vizija ir kūryba jis jungia skirtingas kultūras.

Gimęs 1976 m. Sevilijoje, siro tėvo ir palestinietės motinos šeimoje, Alqhai įkūnija Viduržemio jūros regiono kultūrų dialogą. Ankstyvąją vaikystę Alqhai praleido Sirijoje, ten ir pradėjo mokytis muzikos. Studijas tęsė Sevilijoje pas Ventura Rico, vėliau dar studijavo pas Paolo Pandolfo Bazelio Schola Cantorum ir pas Vittorio Ghielmi Lugano Conservatorio della Svizzera Italiana. Greta muzikinių studijų jis taip pat yra įgijęs odontologo diplomą Sevilijos universitete.

Jis yra seniausio ir svarbiausio senosios muzikos festivalio Ispanijoje – Sevilijos senosios muzikos festivalio FeMAS (Festival de Música Antigua de Sevilla) meno vadovas.

Ypač novatoriški yra jo projektai su flamenko atlikėjais, taip pat jis bendradarbiauja su šiuolaikinės bei džiazo muzikos kūrėjais, tokiais kaip Uri Caine. Jo soliniai albumai „A piacere“ (2014) ir „The Bach Album“ (2016) dar labiau įtvirtino jo, kaip vizionieriško atlikėjo, reputaciją – abu jie pelnė daugybę GEMA, „Scherzo“ ir „Melómano“ prizų. 2018 m. jam buvo įteiktas Sevilijos miesto medalis.

Nuo jaunystės Alqhai nuolat bendradarbiauja su žymiais tarptautiniais senosios muzikos ansambliais, tokiais kaip „Hespèrion XXI“ ir „Il Suonar Parlante“, taip pat pasirodo kaip solistas su orkestrais, tarp kurių – Ispanijos nacionalinis orkestras, Galisijos „Real Filharmonía“, „Ensemble Vocal de Lausanne“, Sevilijos baroko orkestras.

Jis yra įrašęs muziką leidykloms „Deutsche Harmonia Mundi“, „Alia Vox“, „Glossa“, „Winter & Winter“, taip pat savo leidyklai „Alqhai & Alqhai“.

Sopranas Nuria Rial pastaruoju metu tapo viena labiausiai vertinamų dainininkių baroko ir klasikinės muzikos scenoje – ji giriama dėl skaidraus balso ir jo skambesio švytėjimo, natūralaus ir emocingo dainavimo bei elegantiškos frazuotės. Jos veikla – daugiausia koncertai ir įrašai; dainininkė išleido daugiau nei 30 albumų. Nuo 2009 m. ji yra sudariusi išskirtinę įrašų sutartį su „Sony Classical“. Platūs Nurios meniniai interesai apima ir romantizmo laikotarpio bei XX–XXI a. muziką, stilių jungtis (pavyzdžiui, džiazą ar flamenką), taip pat tokius žanrus kaip Lied ir opera. Nuria Rial yra bendradarbiavusi su dirigentais René Jacobsu ir Ivánu Fischeriu,  teatro režisieriumi Peteriu Sellarsu – pasirodė teatruose „La Monnaie“, „Staatsoper Unter den Linden“, „Théâtre des Champs-Élysées“, „Grand Théâtre de Genève“, „Teatro Real“ ir kt.

Studijavusi Bazelyje pas Kurtą Widmerį, Rial nuolat koncertuoja svarbiausiose Europos koncertų salėse ir festivaliuose, tokiuose kaip „Salzburger Festspiele“, Liucernos festivalis ar Leipcigo „Bachfest“, bendradarbiauja su žymiais dirigentais (tarp jų – Antonini, Bonizzoni, Capuano, Cummings, Currentzis, Equilbey, Goodwin, Hengelbrock, Leonhardt, Minkowski ir Pinnock). Ji nuolat kviečiama dainuoti su tokiais ansambliais kaip „Accademia del Piacere“, „Akademie für Alte Musik Berlin“, „Bach Stiftung St. Gallen“, „Balthasar Neumann Ensemble“, Budapešto festivalio orkestras, „Café Zimmermann“, „Concerto Köln“, „Il Giardino Armonico“, „Il Pomo d’Oro“, „Insula Orchestra“, Bazelio kamerinis orkestras, „Les Musiciens du Louvre“ ir „Orchestra of the Eighteenth Century“.

Jos įdainuoti įrašai pelnė apdovanojimą „Orphée d’Or“, taip pat įvairius „Echo Classical Music“ prizus skirtingose kategorijose, pavyzdžiui, „Geriausias jaunasis atlikėjas“ (2009) ar apdovanojimą už geriausią operos kompaktinę plokštelę (2012). 2020 m. Nuria buvo apdovanota „Opus Klassik“ prizu „Geriausias vokalinis albumas (solistė)“ už albumą „Muera Cupido“, įrašytą kartu su Fahmi Alqhai ir „Accademia del Piacere“.